Neeilinėje Lietuvos aeroklubo (LAK) konferencijoje gruodžio 10 dieną vienbalsiai išrinktas naujas prezidentas – Jonas Mažintas.



Aviatorius Jonas Mažintas (64 m.) pakeitė spalio pabaigoje atsistatydinusį tryliktąjį LAK prezidentą Vitą Karčiauską. V.Karčiauskas iš pareigų pasitraukė, kai 7 LAK tarybos nariai iš 12 pasisakė nepasitikintys prezidentu dėl neveiklumo. Iki naujo prezidento rinkimų laikinai pareigas buvo patikėta eiti oreiviui Robertui Komžai. Keturioliktasis LAK prezidentas Jonas Mažintas išrinktas vienbalsiai atviru balsavimu. Į šį postą daugiau kandidatų keliama nebuvo.

Jonas Mažintas yra aviatorius (skraidymų patirtis – 10 tūkst. val.), visuomenės veikėjas, aviacijos sporto problemos jam gerai žinomos. Iš karto po LAK prezidento rinkimų įvyko improvizuotas atviras pirmasis tarybos posėdis. Šia nauja – atviro posėdžio – tradicija, kuri žada būti tęsiama, J. Mažintas pakvietė visus bendradarbiauti, inicijuoti naujas idėjas.



Lietuvos aeroklubas dvelkia aviacijos romantika

Lietuvos aeroklubas yra didžiausias bendrosios aviacijos junginys Lietuvoje ir vienija keletą tūkstančių narių, po jo sparnu – 12 aviacijos sporto organizacijų. LAK įkurtas 1927 metais. Lietuvos aviacijos sporto pradžia glaudžiai susijusi su nepriklausomybės kovose gimusia karo aviacija, o jos ištakose stovėjo tokie garbūs vyrai kaip Steponas Darius, Antanas Gustaitis, pirmieji supratę, jog įkūrus aeroklubą aviacija taps prieinama platesnei visuomenei.

Lietuvos aeroklubo istorija dvelkia aerodromų dvasia, aviacijos romantika, svariais pasiekimais, šalies garsinimu pasaulyje. Per 84 metus išaugo ne viena sparnuota karta, tūkstančiai jaunuolių aerodromuose sėmėsi kūno ir dvasios jėgų, įvaldė aviacijos techniką, daugelis rado savo gyvenimo kelią. Atgavus Nepriklausomybę lietuviai ne kartą organizavo Europos bei Pasaulio aviacijos sporto varžybas mūsų šalyje, aktyviai siekia meistriškumo tarptautiniuose čempionatuose, skatina jaunimą skraidyti, kviečia visus į daugybę aviacinių renginių.



Trumpai apie 14-tąjį LAK prezidentą

Jonas Mažintas gimė 1947 m. spalio 10 dieną Raseiniuose. 1966–1968 m. mokėsi Kirovogrado aukštesniojoje aviacijos mokykloje (skrydžių vadovu). 1968–1971 m. dirbo skrydžių vadovu Vilniaus oro uoste, dalyvavo aeroklubo veikloje – sklandė su sklandytuvais, buksyravo sklandytuvus su lėktuvais (400 val.) Kyviškių, vėliau Paluknio aerodromuose. 1971–1972 m. mokėsi Sasovo lakūnų mokykloje ir tapo lėktuvo An-2 antruoju pilotu, o netrukus – An-2 vadu, 1973 m. tapo „Aerofloto“ grandies vadu ir netrukus eskadrilės vado pavaduotoju, o 1975 m. eskadrilės vadu Vilniuje. 1978–1983 m. mokėsi Vilniaus universitete (pramonės ekonomika). 1988–1990 m. mokėsi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) civilinės aviacijos akademijoje. 1990 m. J. Mažintas tapo vienu pirmųjų (kartu su Česlovu Balčiūnu ir Vidmantu Vaškiu) LR susisiekimo ministerijoje įsteigto Aviacijos skyriaus darbuotoju. 1991–1992 m. vadovavo Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamentui. 1992–1993 m. Susisiekimo ministerijos Transporto politikos ir ekonominių prognozių padalinio vadovas. 1993–1998 m. dirbo Valstybinės civilinės aviacijos inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (vėliau Civilinės aviacijos inspekcijos Civilinės aviacijos direkcijoje) viršininku. 1998 m. buvo Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentu, 2000–2003 m. Lietuvos civilinės aviacijos lakūnų asociacijos prezidentu. 2002–2003 m. – Susisiekimo ministerijos civilinės aviacijos departamento direktoriaus pavaduotojas, 2003–2006 m. – VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus patarėjas, 2004–2006 m. Vilniaus aeroklubo (Paluknio aerodrome) valdybos pirmininkas ir klubo viršininkas. 2006-2010 m. – VĮ „Oro navigacija“ skrydžių srautų planavimo ir duomenų dorojimo skyriaus viršininkas. Nuo 2010 m. birželio – pensininkas.

„Turėdami beribį pasitikėjimą savimi, jie pakiltų į dangų“, - žiūrėdamas į žmones svajojo dailininkas, matematikas, karo inžinierius, išradėjas, anatomas, skulptorius, architektas, muzikas, poetas, rašytojas, filosofas Leonardas da Vinčis. Siekęs atkartoti paukščio skrydį, tyrinėjęs oro tankį, kūręs oro sraigtus ir mechaninius sparnus, šiandien jis laikomas daugelio aviacijos sporto įrenginių – parašiuto, sklandytuvo ir kitų skraidymo aparatų išradėju.
Spalio 12 – lapkričio 6 d. Vilniuje, pramogų ir prekybos centre „Ozas“, vyks Leonardo da Vinčio darbų paroda, kurioje kiekvienas oro skrydžių gerbėjas ras įdomių atradimų - nuo skraidymo aparatų mechanizmų brėžinių iki galimybės išvysti žymiojo išradėjo projektuotą oro straigtą ar išbandyti mechaninius sparnus. Daugelis eksponatų – interaktyvūs, tad parodoje kiekvienas galės gyvai išbandyti Leonardo da Vinčio kūrinius ir pasijusti atradėju.

Lietuvos aeroklubo ir aviacijos sporto Lietuvoje metraščio – LAK leidžiamų knygų ciklo, trečioji knyga, apimanti ir skaitytojui išsamiai pateikianti Lietuvos aeroklubo istoriją 1990-2010 metais, planuojama išleisti dar šiais metais.
Įgyvendinti šią idėją, riboja ir finansiniai ištekliai knygos leidybai. Todėl Lietuvos aeroklubas, siekdamas užbaigti šį gražų ir prasmingą darbą kreipiasi į visus su prašymu padėti išplatinti jau išleistas I-osios ir II-osios knygos atsargas.
Sutikite, kad gražu turėti visą Lietuvos aviacijos sporto istorijos metraščio knygų komplektą savo asmeninėje bibliotekoje!

Viktoras Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 d. Viliūšių kaime (dabar - Šakių rajonas). Jis, 1930 m. tapęs Lietuvos aeroklubo nariu, dalyvavo Nidos sklandymo mokyklos įkūrime, įgijo sklandytojo, civilinio lakūno, parašiutininko kvalifikaciją. Pokario metais, grįžęs iš tremties, aktyviai rūpinosi aviacijos sporto plėtra. 1965 – 1968 m. buvo renkamas Visuomeninės Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Parašiutų sporto komiteto, o 1968-1970 m. Aukštojo pilotažo komiteto pirmininku. 1977-1990 m. dirbo LASF atsakingu sekretoriumi, o 1989 m., atkūrus nacionalinį Lietuvos aeroklubą, tapo jo generaliniu sekretoriumi. Svarus V. Ašmensko indėlis, kad Vilniaus mieste veikia Vilniaus Dariaus ir Girėno ir Vilniaus aeroklubai, įsikūrė skraidyklių, karšto oro balionų ir kitų aviacijos sporto šakų klubai.
Sovietam okupavus Lietuvą, V. Ašmenskas įsijungė į pasipriešinimo dalyvių gretas. Buvo 1941 m. birželio 22-28 d. tautos sukilimo dalyviu, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos nariu. Lietuvos forumo Trakų apskrities štabo (1942-1944), Lietuvos tautinės tarybos (1946) narys. Buvo suimtas, teistas ir įkalintas.
Nuo 1932 m. publikavo straipsnius periodinėje spaudoje „Lietuvos sparnai“, „Sparnai“. Parengė ir leido monografijas „Generolas Vėtra“ (1998 m.), „KGB spąstuose“ (2006), „Lietuvos aeroklubas 1927-1940 m.“ (2007) ir „Didžiosios tautos aukos“ (2009).
Už vaisingą veiklą apdovanotas Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Paul Tissandier diplomu (1992), Dariaus ir Girėno medaliu (1993), FAI medaliu „En Temoignage de Gratitude“ (1994), LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1996), Karinių oro pajėgų „Plieno sparnų“ garbės ženklu (2002), Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003).