Viktoras Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 d. Viliūšių kaime (dabar - Šakių rajonas). Jis, 1930 m. tapęs Lietuvos aeroklubo nariu, dalyvavo Nidos sklandymo mokyklos įkūrime, įgijo sklandytojo, civilinio lakūno, parašiutininko kvalifikaciją. Pokario metais, grįžęs iš tremties, aktyviai rūpinosi aviacijos sporto plėtra. 1965 – 1968 m. buvo renkamas Visuomeninės Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Parašiutų sporto komiteto, o 1968-1970 m. Aukštojo pilotažo komiteto pirmininku. 1977-1990 m. dirbo LASF atsakingu sekretoriumi, o 1989 m., atkūrus nacionalinį Lietuvos aeroklubą, tapo jo generaliniu sekretoriumi. Svarus V. Ašmensko indėlis, kad Vilniaus mieste veikia Vilniaus Dariaus ir Girėno ir Vilniaus aeroklubai, įsikūrė skraidyklių, karšto oro balionų ir kitų aviacijos sporto šakų klubai.
Sovietam okupavus Lietuvą, V. Ašmenskas įsijungė į pasipriešinimo dalyvių gretas. Buvo 1941 m. birželio 22-28 d. tautos sukilimo dalyviu, 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos tarybos nariu. Lietuvos forumo Trakų apskrities štabo (1942-1944), Lietuvos tautinės tarybos (1946) narys. Buvo suimtas, teistas ir įkalintas.
Nuo 1932 m. publikavo straipsnius periodinėje spaudoje „Lietuvos sparnai“, „Sparnai“. Parengė ir leido monografijas „Generolas Vėtra“ (1998 m.), „KGB spąstuose“ (2006), „Lietuvos aeroklubas 1927-1940 m.“ (2007) ir „Didžiosios tautos aukos“ (2009).
Už vaisingą veiklą apdovanotas Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Paul Tissandier diplomu (1992), Dariaus ir Girėno medaliu (1993), FAI medaliu „En Temoignage de Gratitude“ (1994), LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1996), Karinių oro pajėgų „Plieno sparnų“ garbės ženklu (2002), Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003).