Birželio trečios dienos priešpiečiais iš Panevėžio aviacijos technikos sporto klubo angaro grupė vyrų išstūmė nematytą, be atpažinimo ženklų lėktuvą, Prie jo neskubiai šeimininkavo aviacijos gerbėjams pažįstamas lakūnas ir konstruktorius Vladas Kensgaila, nutaręs tądien išbandyti ore savo naują kūrinį.

Prieš keletą metų Vladui atėjo mintis pastatyti žemės ūkio reikmėms skirtą lėktuvą. Praeityje jau buvo sėkmingi bandymai motorizuoti sklandytuvus KAI-12 ir „Blaniką". Visa Lietuva turėjo progos aviacijos šventėse gėrėtis jo sumeistrauta „Lituanika". Patyrimo netrūko, tačiau naujai idėjai realizuoti reikėjo nemažai lėšų.

Išlaidas apmokėti ryžosi Panevėžio rajono „Aušros" kolūkis (pirmininkas Vilius Pasiukas). Tikiu, kad V. Kensgaila nestokojo vaizduotės ir argumentų įteigiant savo idėjas rėmėjui, tačiau, matyt, optimizmu užteko ir V. Pasiukui, kuris, bėgant metams, nepersigalvojo, neišsigando ir tūkstantines sąskaitas už medžiagas apmokėjo.

Lietuvoje, kur išvedžiota begalės elektros perdavimo linijų, kur daugybė upelių, lėktuvas An-2 trąšoms barstyti iš oro ne itin priimtinas. Prisieina berti turinį iš didelio aukščio, o tada — kur kliuvo, kur nekliuvo. Aliarmą kelia „žalieji", kad nemažai barstalų patenka į vandenį, kenčia gamta, augmenija.

V. Kensgailos lėktuvas žemės ūkiui turėtų būti priimtinesnis, į lėktuvo bunkerį galima užpilti 309 kg trąšų. Jo 360 AJ galingumo M 14 F variklis sunaudoja žymiai mažiau kuro, lėktuvas gali skristi mažu greičiu ir nedideliame aukštyje. Specialios formos važiuoklė po lėktuvu formuoja siaurą oro srautą, kuris įgalina išberti trąšas maksimaliu tikslumu.

Dar prieš keletą mėnesių būsimojo skraidymo aparato neišvaizdus, stingstančiomis dervomis dėmėtas liemuo mažai kuo priminė lėktuvą. Nekėlė ir pasigėrėjimo, Kaip prisipažino V.Pasiukas, jam smelkėsi abejonė, ar šis keistų formų daiktas iš viso kada nors skraidys. Bet pavasarį, viską sumontavus ir nudažius, pasirodė, kad išėjo labai aptakių formų ir visai gražus specialios paskirties lėktuvas.

Monolitinis liemuo pagamintas iš stiklo audinio ir dervų. Užsparniai, trimeris valdomi automatiškai elektra.

Gegužės pradžioje buvo ryžtasi pirmajam skrydžiui. Prie lėktuvo vairalazdės sėdo pats Vladas Kensgaila, o pasižiūrėti bandomojo skridimo Panevėžio ATSK skraidymų aerodrome susirinko visi, kas čia buvo tą dieną. Iš paskos palyda— V.Mikeliūno pilotuojama „Vilga".

V.Kensgailos „Aušra" žeme įsibėgėjo vos keliolika metru ir šovė į dangų. ,,Vilgos" kuro rankenėlė buvo nuspausta „iki dugno", tačiau Kensgailos pasivyti nepavyko. Pažįstamas braižas. Prisimenam, kaip įspūdingai Vladas akimoju keldavo „Lituaniką" į didelį aukštį.

Kaip pasirodė, ir „Aušra" į padangę kyla kaip aitvaras. Apskridę porą ratų apie Panevėžį, abu lėktuvai nusileido aerodrome prie angaro. Subėgę bendradarbiai ir žiūrovai darniai švysteli ant rankų į orą Vladą Kensgailą. Kažkoks vaikiukas įteikia puokštę aerodromo gėlių.

Rezultatai aiškūs — lėktuvas labai pavaldus, nusisekęs. Šiaip ar taip, tai juk pirmas toks lėktuvas, sukurtas mūsų šalyje konstruktoriaus mėgėjo specialiai žemės ūkiui. Šiuo lėktuvu jau artimiausią sezoną bus galima apdoroti lėktuvo statybą finansavusio „Aušros" kolūkio laukus. Manoma, kad per porą metų lėktuvo gamybos ir eksploatacijos išlaidos visiškai atsipirks.

Belieka pridurti, kad statant šį lėktuvą Vladui Kensgailai talkino Giedrius Požarskis, Laimis Bingelis, Algis Žiužnys, o kai kurias detales gamino Ukmergės ir Panevėžio gamyklos. Lėktuvas buvo pastatytas per dvejus metus.

8.3 - 6 votes