R.B. VAINEIKIŲ "KRUOJA"
JONAS KRIŠČIŪNAS
Virš Panevėžio aeroklubo aerodromo vėl ratus suka nedidelis, vikrus žemasparnis lėktuvas. Jį pamatęs aviacija besidomintis žmogus iš karto gali pasakyti, kad tai ne serijinės gamybos orlaivis. O savo miesto aviacijos istoriją žinantys panevėžiečiai atpažįsta - tai „Kruoja" vėl skraido.
Panevėžio aeroklubo lakūnui Broniui Vaineikiui visada knietėjo turėti nuosavą lėktuvą. Kartu su broliu Romu jie išgarsėjo pastatę originalios konstrukcijos „Egzotiką". Bet norėjosi jiems ir tobulesnio lėktuvo.
Skraidindamas aeroklubo lėktuvus Wilga į pamaskvėje Čiornoje mieste esančią aviacijos remonto gamyklą kapitaliniam remontui, jis išsiaiškino, kad iš ten galima gauti visiškai naujų lėktuvų detalių. Tai vyko 1991 metais ir kelionėms į Rusiją jokių varžymų nebuvo. Bronius gamykloje nusižiūrėjo lėktuvo Wilga nešančias plokštumas. Su broliu Romu Vaineikių jie sumeistravo specialią priekabą lengvąjam automobiliui, kad galėtų neįprastą krovinį parsigabenti į Lietuvą.
Taigi, netrukus naujutėliai Wilga sparnai ir stabilizatorius į Lietuvą atbildėjo paskui R.Vaineikio „Moskvičiuką". Lėktuvo variklį M-337Sh kuriamam lėktuvui Bronius gavo iš Panevėžio aeroklubo, į kurį jis pateko SDAALR laikais. Tuo metu turimai aeroklubo technikai variklis nebetiko, nors buvo visiškai naujas, užkonservuotas ir saugomas gamyklinėje dėžėje.
Lėktuvą abu broliai pradėjo konstruoti 1992 metais Pakruojyje. Galima spėti, kad jo pavyzdžiu buvo pasirinktas čekiško lėktuvo ZLIN-43 modelis. Bent jau pažvelgus į lėktuvo liemenį iš šono tikrai galima rasti formų panašumo. Liemens karkasą konstruktoriai suvirino iš vamzdelių. Priekinė jo dalis dengta skarda, o toliau už kabinos - traukta drobe.
Nors konstruktoriams nereikėjo kurtis samų, sukti galvos dėl variklio, darbas vyko pamažu. Baigę konstrukciją, broliai savo kūrinį pavadino upelio Kruojos vardu.
Lėktuvas „Kruoja" pirmą kartą į orą pakilo 1996 metų spalio 6 dieną. Bandomąjį skrydį atliko Bronius Vaineikis. Įrašas apie skrydį yra išlikęs pirmajame lėktuvo borto žurnale.
Bandymai vyko Pakruojyje, netoli R.Vaineikio namų esančioje pievoje. Leidimą bandyti lėktuvą po techninės apžiūros suteikė tuometinės Civilinės Aviacijos Inspekcijos inspektorius Česlovas Balčiūnas. Bandymus stebėjo ir grupelė lakūnų iš Panevėžio aeroklubo, tarp kurių buvo ir tuometinis aeroklubo viršininkas Gintautas Griauzdė. Pirmiausiai lėktuvas buvo išbandytas žemėje, patikrinta kaip klauso vairai. Tada buvo atlikta keletas žemų praskridimų ir tada, kai buvo įsitikinta, jog lėktuvas yra pavaldus, buvo ryžtasi kilti bandomajam skrydžiui ratu.
Pirmas „Kruojos" registracijos ženklas buvo LY-XBR. Raidės BR reiškė Bronius ir Romas. Keturvietis lėktuvas buvo patikimas ir patvarus. Broliai, kol leido jų sveikata, dažnai skraidė. Pastaruosius keletą metų „Kruoja" į orą jau nebekilo. Ją, kaip lėktuvo detalių rinkinį iš Vaineiko 2008 metais įsigijo Gintautas Griauzdė.
„Tuo metu nebuvo kitokio būdo „Kruoją" įsigyti - tik kaip lėktuvo detalių rinkinį. Savadarbių lėktuvų Lietuvoje parduoti negalima. Bet tiesa ir tai, kad „Kruoją" nuodugniai apžiūrėjome ir kai ką keitėme", - sakė G.Griauzdė.
Po įsigijimo lėktuvą Gintautas su sūnumi lakūnu Laurynu išardė techninei apžiūrai. Buvo patikrinti visi mazgai. Defektų nauji lėktuvo šeimininkai nerado. Tačiau pagrindinis trūkumas gauti „Kruojai" tinkamumo skrydžiams pažymą buvo tai, kad nebuvo sumontuota priešgaisrinė sienelė, skirianti lakūnų kabiną nuo lėktuvo variklio. Pagal dabartinius reikalavimus ji turi būti iš nerūdyjančio plieno. Pasikonsultavus su CAA inspektoriumi Kęstučiu Leonavičiumi buvo surastas sprendimas.
Laurynas pasirūpino ir nuodugniu variklio patikrinimu. Buvo sureguliuotas cilindrų vožtuvų ir degiojo mišinio uždegimas, patikrinti magnetai, sureguliuoti jų tarpeliai. Be to, naujieji „Kruojos" šeimininkai pakeitė lėktuvo sraigtą. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad jį galima pailginti keletu centimetrų. Tai labai padidino sraigto naudingumą. Kadangi visas „Kruojos" žingsnio keitimo mechanizmas yra pritaikytas kaip lėktuvo Wilga, tai sraigto mentės buvo gaminamos taip pat iš standartinių Wilgos menčių. Naujo „Kruojos" sraigto diametras padidėjo 10 centimetrų ir dabar siekia 2,10 metro. Lėktuvas sparčiau kyla. Kopimo sparta su pilnai pakrautu lėktuvu siekia 4,5 m/s.
L.Griauzdė planuoja lėktuvą pritaikyti sklandytuvų kėlimui į orą ir tada jis taptų svarbiu Panevėžio aeroklubo darbiniu „arkliuku". Tačiau tam reikia išspręsti vieną problemą- pilotas dabar blogai mato, kas dedasi jam už nugaros. Gali būti, kad teks truputį keisti ir „Kruojos" išvaizdą.
Dabar „Kruojos" registracijos numeris LY-XGR paskutinės dvi raidės reiškia pavardės Griauzdė trumpinį. Iš pagarbos lėktuvo konstruktoriams broliams Vaineikiams, perregistruojant lėktuvą, jo pavadinimo naujieji šeimininkai nusprendė nekeisti.
Šaltinis: Aviacijos Pasaulis 2009 Nr.2