„Skrisdamas sraigtasparniu aš patiriu neapsakomą jausmą, kuris neprilygsta malonumui pilotuoti sklandytuvą ar lėktuvą", -pasakojo 39 metų vilnietis Vytautas Radavičius, kurio pavardė turėtų išlikti šalies aviacijos istorijoje.
„Lietuvos avialinijų" lainerio „Boeing 737" pilotas sukonstravo ir surinko pirmąjį lietuvišką sraigtasparnį „Sidabrinis titanas", kuris rugsėjo mėnesį vykusių bandymų metu sėkmingai pakilo į orą Kauno aviacijos gamyklos kieme.
V.Radavičius prisiminė, kad mintis pačiam konstruoti sraigtasparnį kilo jau po pirmųjų skrydžių sovietinėje kariuomenėje dar 1983 metais. Skrydžiai jam paliko neišdildomą įspūdį.
„Kai išvykdamas namo dovanų gavau pokrypio automato lėkštę - svarbiausią sraigtasparnio detalę -jau neabejojau, kad turėsiu savo sraigtasparnį", - pasakojo konstruktorius.

Sumanymas virto realybe tik po 18 metų.
Pirmuosius aštuonerius metus V.Radavičius kaupė sraigtasparnio detales, dar dešimtmetį konstravo skraidymo aparatą.
„Šiam darbui aš aukojau pusę savo gyvenimo", - žvelgdamas į savo kūrinį šyptelėjo profesionalus lakūnas.
Sraigtasparnį priglausti sutiko Kauno aviacijos gamykla, kuri ligi šiol remia V.Radavičiaus projektą.
Vilnietis pats parengė projektą, net nemėgindamas kopijuoti jau gaminamų sraigtasparnių.
„Stengiausi sukurti tokį sraigtasparnį, kuriuo būtų labai patogu skraidyti ir pilotams, ir keleiviams", - aiškino V.Radavičius. Jis prisiminė, kad iš pradžių kai kas tik atlaidžiai šypsojosi, išvydę ant grindų išdėstytus krėslus ir vairalazdes.
Kai pradėjo ryškėti „Sidabrinio titano" kontūrai, skeptikų vis mažėjo.
V.Radavičius savo sraigtasparniui paaukojo atostogas, laisvas dienas ir santaupas.
Negalėdamas atsitraukti nuo savo kūrinio vyras net žiemą miegojo šaltame angare.

„Aš tikrai žaviuosi savo žmona Asija, kuri kelerius metus iš eilės nematydavo manęs atostogų metu, tačiau visapusiškai rėmė mano sumanymą", - kalbėjo pirmojo lietuviško sraigtasparnio autorius.
Dailininkę A.Radavičienę, socialinių mokslų daktarę, jos vyras apibūdino kaip labai tvirtos dvasios bei aukšto intelekto moterį.
Lakūnas tvirtino pabandysiąs grąžinti skolą šeimai - šiemet jis pirmą kartą su žmona ilsėjosi Turkijos kurorte.
Baigiamuosius sraigtasparnio surinkimo darbus V.Radavičius atidėjo iki pavasario.
Nors pirmieji bandymai puikiai pavyko, būtina atlikti dar kelis testus, kad sraigtasparnis „Sidabrinis titanas" turėtų visus reikalingus Civilinės aviacijos inspekcijos leidimus skraidyti.
Konstruktorius būtų dirbęs ir žiemą, bet sėkmingai baigti projektą dar trūksta lėšų.

„„Norėčiau, kad „Sidabrinis titanas" nerūdytų angare. Jis turi būti naudingas žmonėms", - apie penkių vietų lengvąjį sraigtasparnį kalbėjo jo kūrėjas.
V.Radavičiaus nuomone, juo galėtų naudotis gamtos apsaugos darbuotojai, miškininkai, gelbėtojai. Sraigtasparnis puikiai tinka ir apžvalginiams poilsiautojų ar turistų skrydžiams, nes kabina erdvi ir patogi.
Konstruktoriaus apskaičiavimais, Lietuvoje gaminami tokie sraigtasparniai kainuotų pusantro karto pigiau negu panašūs importiniai gaminiai. Nors šalyje pigesnė darbo jėga, didžiąją kainos dalį sudaro brangūs agregatai.
Profesionalaus lakūno patirtis vilniečiui labai pravertė konstruojant „Sidabrinį titaną". Jis kūrė tokį sraigtasparnį, kurį būtų patogu ir lengva valdyti.
Pilotai puikiai mato objektus sraigtasparnio šonuose, apačioje ir viršuje. Kabinos viršuje įrengtas liukas ne tik padidina apšvietimą, bet ir leidžia įvertinti hidraulinės sistemos būklę.
Elektros sistemą kontroliuoja saugikliai, įvykus trumpam jungimui, pilotas juos gali lengvai pakeisti net būdamas ore.
Visi svarbiausi skrydžio duomenis fiksuojantys prietaisai yra originalūs, tačiau išdėstyti pagal V.Radavičiaus schemą.
„Kai pirmą kartą pakilau savo sraigtasparniu, likau juo labai patenkintas", - sakė pašnekovas.
Sraigtasparnis ore buvo labai stabilus, itin lengvai valdomas, nesijautė jokios vibracijos.

V.Radavičius mano, kad jo pasirinkta sraigtasparnio konstrukcija visiškai pasiteisino. Net ir po pirmųjų bandymų jis nenustatė jokių trūkumų ar klaidų.
Jeigu vilnietis sraigtasparnį konstruotų dabar, jame būtų daugiau elektronikos prietaisų ir turboreaktyvinis variklis, bet prieš dešimtmetį apie tai buvo galima tik svajoti.
V.Radavičius neatmeta galimybės ateityje gaminti modernesnį sraigtasparnį, jeigu šį projektą pavyktų sėkmingai užbaigti.
„Sidabriniame titane" įrengtas 400 AG galingumo variklis, 300 litrų talpos degalų bakas. Maksimalus jo greitis siekia 200 kilometrų per valandą.
Valandos skrydžiui reikia apie 60 litrų degalų. Jeigu sraigtasparniu skrenda tik vienas žmogus, jis gali įveikti 1000 kilometrų atstumą.
Jeigu kabinoje sėdi 5 žmonės, sraigtasparnis nepapildžius degalų gali nuskristi apie 750 kilometrų.