Mano Sparnai: Diskusijos / Juridinė orlaivio statymo dalis. Įstatymai. CAA informacija / Aerodromai

Diskusijos

Mano Sparnai :: Diskusijos :: BENDRI KLAUSIMAI :: Juridinė orlaivio statymo dalis. Įstatymai. CAA informacija		<< Prieš tai buvusi tema \| Sekanti tema >>
Aerodromai

Eiti į puslapį <<
Moderatoriai: Nerijus Korbutas, Arius, Administratorius

Autorius

Pranešimas

sky76v

An Rgs 08 2026, 12:25

Užsiregistravęs dalyvis #3230

Prisijungta: Sk Bir 12 2016, 10:42
Pranešimų: 822

Dominykas Daugėla

2026.09.06 09:51

Alytaus aerodromas – teritorija statyboms ar galimybė miesto ateičiai?
Ar kada nors susimąstėme, kodėl vieni miestai auga, pritraukia investicijas, talentus ir jaunas šeimas, o kiti metai po metų praranda gyventojus?
Alytui šis klausimas ypač svarbus.
1989 metais Alytuje gyveno 73 015 žmonių. 2025 metų pradžioje – apie 51 tūkstantį. Per šį laikotarpį netekome daugiau kaip 22 tūkstančių gyventojų – maždaug 30 procentų miesto. Ir problema nėra vien praeityje: savivaldybės duomenimis, vien nuo 2021 iki 2025 metų Alytus neteko dar 2 657 gyventojų, o gimusių vaikų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 31 procentu.
Todėl šiandien turime kalbėti ne tik apie tai, kaip pritraukti dar vieną gamyklą, bet ir apie tai, kaip sukurti tokį Alytų, kuriame mūsų jaunimas norėtų mokytis, dirbti, kurti šeimas ir savo ateitį.
Ir čia turime galimybę, kurios, mano nuomone, iki šiol neįvertinome – Alytaus aerodromą.
Aš nesakau, kad Alytui nereikia pramonės. Reikia. Reikia investicijų ir naujų darbo vietų. Tačiau turime pramonines teritorijas, galime ieškoti naujų galimybių bendradarbiaudami ir su Alytaus rajonu. O aerodromas yra visai kitokio pobūdžio infrastruktūra.
Pramonės sklypą galima suplanuoti kitur. Naują aerodromą po dešimties ar dvidešimties metų atkurti būtų nepalyginamai sunkiau.
Todėl prieš priimant negrįžtamus sprendimus verta savęs paklausti: ar tikrai išanalizavome, ką ši teritorija galėtų duoti Alytui, jeigu ją ne panaikintume, o vystytume?
Mano vizija – Alytus kaip Pietų Lietuvos aviacijos, bepiločių technologijų ir inžinerijos kompetencijų centras.
Ir tai nėra fantazija nuo tuščio popieriaus lapo. 2026 metų gegužę Alytaus profesinio rengimo centre kartu su Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu oficialiai atidarytas Bepiločių orlaivių valdytojų praktinio mokymo centras. Alytuje jau vykdoma ir 10 mėnesių bepiločių orlaivių valdytojo profesinio mokymo programa, kurioje mokoma ne tik valdyti dronus, bet ir juos surinkti, prižiūrėti, rengti skrydžiui bei apdoroti surinktus duomenis.
Vadinasi, mes jau turime pradžią. Kodėl jos neišplėtus?
Aerodromo teritorijoje ilgainiui galėtų atsirasti ne vien mažoji aviacija. Čia galėtų būti ruošiami dronų operatoriai, aviacijos mechanikai ir technikai, vystomi bepiločiai orlaiviai, jų komponentai ir programinė įranga, atliekami bandymai, vykdomi mokymai, kuriamos remonto ir techninės priežiūros įmonės, bendradarbiaujama su universitetais, kariuomene ir privačiu verslu.
Pažiūrėkime į Kauną. 2025 metais „Ryanair“ paskelbė vienu etapu ieškanti iki 100 patyrusių aviacijos inžinierių ir pradedančiųjų specialistų, kurie būtų rengiami bendrovės Engineering Academy Kauno angare. Bendrovė aiškiai nurodė, kad daliai kandidatų ankstesnė aviacijos patirtis net nėra būtina – specialistai parengiami praktiniais ir teoriniais mokymais. Šiandien Kaune veikianti „Ryanair“ techninės priežiūros bazė aptarnauja orlaivius keturiuose angaruose.
Tai labai aiškiai parodo vieną dalyką: aviacijos specialistų reikia.
Kodėl alytiškis, norintis savo ateitį sieti su aviacija ar bepiločių technologijomis, būtinai turi išvažiuoti į Kauną, Vilnių ar užsienį? Kodėl dalies tokių galimybių negalėtume sukurti čia?
Ir kalbame ne tik apie tiesiogines darbo vietas aerodrome. Atsiradus mokymams, įmonėms, specialistams ir žmonėms iš kitų Lietuvos miestų ar užsienio, atsiranda poreikis apgyvendinimui, maitinimui, transportui, konferencijoms, laisvalaikiui ir kitoms paslaugoms. Tai jau reikštų galimybes viešbučiams, restoranams, kavinėms, smulkiajam verslui ir paslaugų sektoriui.
Svarbiausia – būtų kuriamos ne vien darbo vietos. Būtų kuriama visa ekosistema.
Aukštos kvalifikacijos specialistas, atvykęs dirbti į Alytų, čia gyvena, nuomojasi ar perka būstą, naudojasi miesto paslaugomis. Jeigu atvyksta su šeima – vaikai eina į mūsų darželius ir mokyklas. Žmogus leidžia pinigus vietos versle ir tampa mūsų bendruomenės dalimi.
Būtent taip galima pradėti keisti demografinę miesto kryptį.
Negalime tikėtis, kad vieną dieną Alytaus gyventojų skaičius savaime pradės augti. Pirmiausia turime sustabdyti jaunų žmonių išvykimą. Turime jiems duoti priežastį likti. O tada jau galime kalbėti apie specialistų ir jaunų šeimų pritraukimą iš kitų Lietuvos miestų ar net užsienio.
Aviacija ir bepiločių orlaivių technologijos šiandien naudojamos žemės ūkyje, miškininkystėje, statybose, energetikoje, infrastruktūros priežiūroje, logistikoje, gelbėjimo darbuose ir gynyboje. Tai nėra vien pramoga ar keli lengvieji lėktuvai savaitgalį. Tai technologijų ir inžinerijos kryptis, kurios reikšmė tik didės.
Todėl diskutuojant apie LEZ, pramonę ar kitokį aerodromo teritorijos panaudojimą, turėtume pirmiausia atlikti tai, kas, mano įsitikinimu, turėjo būti padaryta seniai – rimtą Alytaus aerodromo galimybių studiją.
Kiek čia galėtų atsirasti darbo vietų? Kokias mokymo programas galėtume perkelti ar sukurti Alytuje? Kokias aviacijos ir dronų įmones galėtume pritraukti? Ko reikia dabartiniams Alytaus aviatoriams? Kokį ekonominį efektą miestui sukurtų ne viena gamykla, o visas technologijų sektorius?
Į šiuos klausimus reikia atsakyti prieš priimant sprendimą, kurio vėliau gali būti nebeįmanoma atšaukti.
Aerodromą galima sunaikinti vienu sprendimu. Tačiau po dvidešimties metų, supratus, kad padarėme klaidą, jo taip paprastai nebesusigrąžinsime.
Todėl siūlau diskutuoti ne apie tai, ką Alytuje dar galime panaikinti. Diskutuokime apie tai, ką galime sukurti.
Galbūt šiandien turime progą pradėti kurti Alytų, kuris po dešimties ar penkiolikos metų būtų žinomas ne tik kaip pramonės miestas, bet ir kaip aviacijos, dronų technologijų bei inžinerijos miestas.
Miestas, į kurį specialistai ne išvažiuoja, o atvažiuoja.
Miestas, kuriame jaunas alytiškis gali ne tik užaugti, bet ir susikurti savo ateitį.
Tokios diskusijos apie Alytaus aerodromą šiandien ir pasigendu.
Nuotrauka: Alytaus aeroklubas